book-series-books-business-2903060

NETVARKINGAS DARBO STALAS: TINGINYSTĖS AR GENIALUMO POŽYMIS?

Visuomenėje susiformavęs stereotipas, kad netvarkingas žmogus yra tingus žmogus, kuris nenori rūpintis savo aplinka. Tokiam stereotipui prieš pastatomas kitas, kad žmonės besivadovaujantys itin griežtu požiūriu į tvarką gyvenime pasiekia daugiausia, o kartais jų tvarkingumas prilyginamas netgi moralumui. Todėl paprastai tėvai savo vaikus jau nuo mažų dienų stengėsi auklėti taip, kad jie susitvarkytų savo kambarį ir žaislus, aiškina, kad visi daiktai turi turėti savo vietą.

Tačiau mintis, kad tvarkinga aplinka, „nesujauktas“ darbo stalas daro žmonių darbą produktyvesnį, yra neteisinga. Tai įrodo ir moksliniai tyrimai.

Minesotos universiteto mokslininkų komanda vadovaujama psichologės Katleen Vohs nustatė, kad darbas sujauktoje, netvarkingoje aplinkoje padidina žmogaus kūrybiškumą, o tvarkinga aplinka paprastai įtakoja taisyklių laikymąsi (pavyzdžiui, nenusikalsti, nešiukšlinti, padėti kitiems). Atlikę tyrimą, mokslininkai padarė išvadą, kad nepatogi, netvarkinga aplinka, įkvepia atsisakyti tradicinio mąstymo, o tai gali suteikti naujų įžvalgų, idėjų.

Šie mokslininkai tai pat ištyrė, kaip studentai generuoja naujas idėjas tvarkingoje ir sujauktoje aplinkoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad sujauktoje aplinkoje ir tvarkingoje aplinkoje dirbę studentai sugeneravo tokį patį idėjų skaičių, tačiau idėjos, kurios buvo sugeneruotos studentų dirbusių sujauktoje aplinkoje, buvo pripažintos kur kas kūrybiškesnėmis ir įdomesnėmis.

Taigi, atlikus šiuos mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad nelinkę tvarkytis žmonės juos supantį chaosą dažnai naudoja kaip „kūrybinį kurą“, kuris leidžia mąstyti kitaip, netradiciškai, vertinant situaciją iš naujų perspektyvų ir metant iššūkį nusistovėjusiai tvarkai (angl. thinking outside the box).  

Kita mokslinė teorija, nagrinėjanti, kodėl kūrėjai, mokslininkai, genijai dažnai klesti chaotiškoje aplinkoje, teigia, kad tai yra žmogaus sugebėjimas tinkamai paskirstyti dėmesį tam žmogui svarbiausiems dalykams. Dauguma tokių žmonių, dirbančių chaotiškoje aplinkoje, netgi nepastebi savo aplinkos netvarkingumo, nes tuo metu jiems tai nėra svarbus dalykas. Gebėjimas sutelkti dėmesį į užduotį, nesigilinant į jį supančios aplinkos ypatumus, sąlygoja asmens savybes, kurios leidžia į problemas, jų galimus sprendimus žiūrėti kuo įvairiapusiškiau.

Kita vertus, vadovaujantis tyrimų rezultatais, galima daryti ir dar vieną išvadą: mes esame labiau veikiami savo aplinkos nei galime įsivaizduoti, tuo pačiu galime organizuoti savo aplinką taip, kad ji atitiktų mūsų siekiamus tikslus ir padėtų efektyviau jų siekti, nepaisant visuomenėje susiformavusių tradicijų ar priimtų normų.

Daug genialių žmonių, tokių kaip Albertas Einšteinas, Markas Tvenas, Tomas Edisonas, Stivas Džobsas, J. K. Rowling, Alanas Tiuringas ir kiti, yra dirbę ir dirba sujauktoje aplinkoje. Todėl, jei Jūsų vaikas nelinkęs tvarkytis, net pamokytas, kur susidėti žaislus, to nepadaro ir gyvena chaotiškoje aplinkoje, bet jaučiasi laimingas ir aktyviai tyrinėja pasaulį, neverta nusiminti: gal Jūs auginate mažąjį genijų?