Žmogaus gyvenimas neretai skirstomas į keletą skirtingų etapų, kurie palieka mumyse savitus pėdsakus: vaikystę prisimename gana miglotai, tačiau jau mokykloje formuojame tikrąsias mūsų asmenybes. Sėdėdami mokyklos suole praleidžiame net dvylika metų, o turint omenyje, jog vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė siekia septyniasdešimt devynerius metus, šie penkiolika gyvenimo procentų turi būti kuo kokybiškesni. Mokyklos rengia moksleivius ateičiai, studijoms, vėliau ir darbui bei užtikrintam gyvenimui, tačiau matome, jog pasiruošimas pasiruošimui nelygus, todėl visų akys nukrypsta į švietimo įstaigas. Pliusų ir minusų nesibodima ieškoti tiek valstybinių, tiek ir privačių mokyklų kabinetuose, tačiau pastarosios privalumų turi nepalyginamai daugiau.
Ne tik žinoti, bet ir suprasti
Kasmet pasitaiko skundų, kuriuose ginčijamas valstybinėse mokymosi įstaigose dėstomos medžiagos aktualumas ir tai, kaip moksleiviai geba pasiruošti tiek valstybiniams brandos egzaminams, tiek gyvenime nutiksiantiems iššūkiams. Šiandieniniame pasaulyje informacijos žinojimas yra nuvertėjęs, – daugiau svarbiau suprasti, pažinti, mokėti klausytis, įsijausti, atrasti, o vėliau įgautus gebėjimus pritaikyti praktiškai. Privačios mokyklos paprastai vadovaujasi požiūriu, jog jaunuoliai turi būti mokomi mąstyti efektyviai, kritiškai ir kūrybiškai, tad visi šie komponentai įtraukiami į kasdienį moksleivių ugdymo procesą ir lygiagrečiai vykstančius užsiėmimus.
Būti matomais, girdimais ir tobulėjančiais
Nors kasmet mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau to apsilankę mokyklose, tikriausiai, nė nesuprastume. Įprasta valstybinių ugdymo įstaigų praktika tokia – klasėje lyg silkės statinėje susispaudę sėdi apie trisdešimt mokinių, kurie kiekvienas tikisi iš dalyko mokytojo gauti atgalinį ryšį bei vienodą kiekį dėmesio, o pamoka trunka vos 45 minutes. Mokytojai išties gali būti vadinami super herojais, tačiau betarpiškai pabendrauti su kiekvienu mokiniu ir padėti jam tobulėti dabartinėmis sąlygomis – sunku. Privačiose mokyklose individualiose klasėse mokinių mažiau, jie turi daugiau erdvės, o pedagogai gali kiekvienam iš jų skirti tiek dėmesio, kiek reikia užmegzti kokybiškam ryšiui su moksleiviu, išspręsti turimoms problemoms ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Aplinka, padedanti augti
Mokymosi įstaigų patalpų renovacija ir jų pritaikymas šiuolaikiniams mokyklos bendruomenės poreikiams – vienas pagrindinių uždavinių, kurie sprendžiami tiek vietos, tiek visos šalies lygiu. Skamba džiugiai, tačiau kaip apie knygą nereikia spręsti iš jos viršelio, taip ir apie mokyklą nereikėtų spręsti vos pamačius modernią jos išorę. Neretai vos įžengus pro švietimo įstaigos duris moksleivius pasitinka nepatogūs suolai, pasenę prietaisai ir dar jų pačių tėvelių naudota metodinė medžiaga. Privačios mokymo įstaigos, pavyzdžiui, Erudito mokykla Vilniuje, itin didelį dėmesį skiria mokymuisi tinkamai ir moksleivių kūrybiškumą bei kritinį mąstymą skatinančiai aplinkai: multifunkcinėms erdvėms, modernioms klasėms, laboratorijoms, dažnai mokymasis perkeliamas ir už pačios mokyklos ribų.
Galimybes lydi profesionalumas
Mokytojas – prestižinė profesija, kurios įgyvendinimas dar ir dabar kelia nemenkas diskusijas tarp įvairių visuomenės grupių. Neretai valstybinių mokyklų mokytojai nėra patenkinti jų padėtimi, o ilgą laiką juos lydintį nepasitenkinimą perduoda ir patiems moksleiviams. Burdamos savo komandas, privačios mokyklos nesistengia kuo greičiau užpildyti laisvos darbo vietos, o kandidatams kelia itin aukštus įsidarbinimo, profesionalumo reikalavimus; vienas jų – pašaukimas būti mokytoju bei atsidavimas darbui, ugdomiems mokiniams. Privačios mokyklos savo ugdytinius iš anksto supažindina su tarptautinėmis tobulėjimo galimybėmis, vysto tarptautinio bakalaureato programas, kuriose dirba ir ne lietuviai mokytojai, o tokiu būdu yra plečiamas mokinių akiratis.
Ateities kartų ugdymas bei jo kokybė – vienas svarbiausių kiekvienos šalies bei viso pasaulio prioritetų, tad kiekvienoje įstaigoje turi būti sukuriamos pačios geriausios sąlygos vaikams bei jaunuoliams tobulėti, augti ir mokytis. Visgi, šiandien matome, jog privačios mokyklos visa galva lenkia valstybines švietimo įstaigas ir siūlo moksleiviams kokybiškesnę ateitį: ugdo kritinį mąstymą, pasirūpina išmanesne ir saugesne aplinka bei profesionalius pedagogus skatina įkvėpti, išklausyti ir padėti ne vienam, o kiekvienam.