Mitologija yra mokslas, tiriantis mitologijos kilmę, esmę ir prasmę. Tai sistemingas mitų rinkimas, tyrinėjimas ir aiškinimas. Mitais dar vadinama tam tikros šalies, kultūros, religijos, visuomenės ar etninės grupės mitų suma.
Georgeso Dumezilo dėka mitologija susiformavo kaip savarankiškas mokslas
Vienas iš pagrindinių jos principų yra tas, kad sakralinis pasaulis yra žmonių pasaulio lūkesčių, troškimų ir tvarkos idealas. Visi konfliktai ir tarpusavio santykiai tarp žmonių yra absoliutūs Dievo karalystėje. Mitai, pasakos, legendos ir legendos ne aiškina pasaulio reiškinių kilmę, o sprendžia etines ir esamas problemas. Todėl dažnai klaidinga teigti, kad „mitai paneigiami“, nes tokiu atveju paneigiamas tam tikras kultūros idealas, o tolesnė kultūros plėtra neįmanoma. Mitologija yra mokslas, tiriantis mitologijos kilmę, esmę ir prasmę. Tai sistemingas mitų rinkimas, tyrinėjimas ir aiškinimas. Mitais dar vadinama tam tikros šalies, kultūros, religijos, visuomenės ar etninės grupės mitų suma. Georgeso Dumezilo dėka mitologija susiformavo kaip savarankiškas mokslas. Vienas iš pagrindinių jos principų yra tas, kad sakralinis pasaulis yra žmonių pasaulio lūkesčių, troškimų ir tvarkos idealas. Visi konfliktai ir tarpusavio santykiai tarp žmonių yra absoliutūs Dievo karalystėje. Mitai, pasakos, legendos ir legendos ne aiškina pasaulio reiškinių kilmę, o sprendžia etines ir esamas problemas. Todėl dažnai klaidinga teigti, kad „mitai paneigiami“, nes tokiu atveju paneigiamas tam tikras kultūros idealas, o tolesnė kultūros plėtra neįmanoma. Tai reiškia, jog mitologija yra subtilus žmogui pravartus dalykas, kurio negalima vertinti iš pašalinio požiūrio taško, tarkim fizikas negali interpretuoti mito pagal fizikos dėsnius ir taisykles, kito tikėjimo praktikuotojas negali interpretuoti mito kaip klaidos remdamasis savo dogmomis. Mitai nėra pasakojimai apie išgalvotus ir fantastinius įvykius bei veikėjus, mitai pasakoja apie konkrečias visuomenėje ir gamtoje kylančias problemas, jose dalyvaujančius charakterius, nurodydami tų problemų sprendimo būdus ar pasekmes. Mitologija yra pravarti ne tik kultūros plėtojimui, bet ir kultūros tyrimui, nes ji atspindi įvairių visuomenės sluoksnių kultūros idealus praeityje.
Mitų negalima suprasti iš karto, kai su jais susiduriama, nes mitologinių vaizdinių prasmė dažnai pamirštama
Norint skaityti mitus, reikia suprasti ryšį tarp simbolių, pasakėčių ir vaizdų. Mitą galima palyginti su knyga, kurioje daug nesuprantamų žodžių. Tą knygą galima skaityti tik tada, kai yra tinkamas žodynas. Senovės mitai, religijos ir su jais susiję ritualai yra vienas seniausių žmogaus dvasios kūrimo reiškinių. Tai pagrindinė religija, pagrindinis pasaulio suvokimas. Jau ankstyvuoju giminystės laikotarpiu, įskaitant vėlyvąjį paleolitą ir mezolitą, medžioklės ir amatų sąlygomis mitologiniai įvaizdžiai formavosi visose gyvenimo srityse. Ašinės temos mitologijoje yra pasaulio sukūrimo, pasaulio sunaikinimo ir atsinaujinimo mitai. Dažnai yra susiję su skirtingų jėgų kova (konkrečių dievų, dangaus ir žemės arba abstrakčių gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos). Kitas svarbus mitologijos aspektas yra valdančiosios dinastijos ar visos tautos kildinimas iš dievų arba aukštesnių nei kitos tautos būtybių. Pirmu atveju tai suteikia valdančiajai dinastijai religinę valdymo legitimaciją, antru atveju mitai tarnauja genčių bendrumo pojūčiui formuoti ir stiprinti. Mitų vystymasis ir jų transformacija į pasakas yra naratologijos objektas. Mitų atsiradimu taip pat domisi psichologija, ypač šiuolaikinė tautų psichologija. Mitų esmė suprantama kaip religinė prigimtis ir jų tyrimas yra glaudžiai susijęs su religijos istorija. Mituose esanti informacija svarbi religinių pažiūrų rekonstravimui. Mitologija tiria mitų susidarymą bei jų santykius su kitais pasakojimais – legendomis, pasakomis, sagomis, epais. Pasak vienos iš tokių santykių interpretacijos mitai yra pasakojimai apie dievus arba didvyrius, susieti į nuoseklią sistemą, perduodama iš kartos į kartą kaip tradicija.