Kūrybiškumo ugdymo metodai

Kūrybiškumo ugdymo metodai

Žmonės, kuriantys gražius ir meniškus dalykus, pavyzdžiui, paveikslus, rankdarbius ar vaidmenis teatro scenoje, vadinami kūrybiškais. Tačiau kūryba apskritai neturėtų būti siejama su menu. Taip, šis gebėjimas padeda kurti naujas savybes, bet ne tik meno prasme. Inžinieriai, architektai, vadovai, pedagogai ir daugelio kitų profesijų atstovai kasdien susiduria su lankstaus ir kūrybiško mąstymo reikalaujančiais sprendimais. Pokyčiams visuomenėje vykstant žaibišku greičiu, su kūrybiškumu susiję gebėjimai tampa ypač svarbiais, nes padeda prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių, spręsti realias, mažas asmenines ir globalias pasaulio problemas, kurti šalies konkurencingumą lemiančias inovacijas.

Visuomenėje augantis kūrybingų specialistų poreikis tampa pagrindiniu šiuolaikinio švietimo iššūkiu

Dėl nuolatinių pokyčių dauguma to, ko šiandien mokome mokykloje, po kelių dešimtmečių bus beviltiškai pasenę. Pasak sero Keno Robinsono, kūrybiškumo, inovacijų ir žmogiškųjų išteklių plėtros eksperto, mokykla „rengė vaikus karjerai, kurios dar nėra, naudodama dar neišrastas technologijas, kad galėtų išspręsti dar neišrastas problemas. . Būkite matomi.“ „Kūno dalių gamyba, reikalingų organų ar kūno dalių auginimas, virtualių personažų kūrimas, virtualių žmonių hologramų kūrimas ir valdymas arba vaikų projektavimas, kad gimtų palikuonys pagal tėvų reikalavimus gali tapti įprasta. Kūrybiški žmonės dažniausiai yra smalsūs ir atviri naujoms idėjoms bei naujoms patirtims, iššūkiams bei rizikai. Jie pakantūs neapibrėžtumui – netvarkai, faktų ir taisyklių trūkumui, prieštaravimams, nesuderinamumui. Jiems būdingas lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie kaitos, permainų siekis. Vaikų kūrybiškumo atskleidimas ir įgalinimas – iššūkis suaugusiesiems: mokytojams ir tėvams. Kiekvienas mokinys yra kūrybingas, tačiau dėl skirtingų gabumų (mąstymo lankstumo, vaizduotės), asmenybinių savybių (motyvacijos stiprumo, savarankiškumo, atkaklumo) ir pasirengimo (išsilavinimo, patirties) reiktų ieškoti skirtingų būdų jų kūrybingumui atsiskleisti.

Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą?

Kūrybiškumą ugdyti turima iš lėto, nes tėvai ir mokytojai sutaria, kad kūrybiškumas yra labai svarbus, nedažnai kuris įsivaizduoja geriausią aplinką ir sąlygas kūrybiškumui ugdyti. Viena iš svarbiausių sąlygų ugdyti kūrybiškumą mokyklose yra pačių mokytojų kūrybiškumas. Verta pažymėti, kad mokytojai ir mokiniai yra surengę daug didelių veiklų, tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriama kūrybiškumo panaudojimui sprendžiant praktines problemas. Šiandien mokyklose retai kada skiriama dėmesio kasdieniam kūrybiškumui ir praktinių problemų bei dalykinių užduočių sprendimui. Svarbios pagrindinės žinios, tačiau kūrybiškumo ugdymui labai svarbus gebėjimas jas kūrybiškai panaudoti realiose ir praktinėse situacijose. Kūrybingiausiai žmonės jaučiasi natūralioje aplinkoje – gamtoje ir aplinkoje, kur vyrauja nešaltos spalvos, su gausybe natūralių, paprastų, vaizduotę inspiruojančių ir eksperimentuoti skatinančių detalių. Tai, deja, didelė priešingybė „išblizgintoms“ ir tuščioms kai kurių renovuotų mokyklų sienoms. Kalbant apie emocinės aplinkos poveikį – kurti įkvepia saugi aplinka, kurioje nebaisu klysti (o pakartotiniai bandymai ir klaidos – net skatinami) ar atrodyti šiek tiek kvailokai. Taip pat svarbus aplinkinių palaikymas, pripažinimas ir pasitikėjimas, laisvo pasirinkimo galimybė, demokratiški santykiai. Režisierius Kirby Ferguson teigia, kad kūrybiškumo „raumenis“ užsiauginti galima nors ir pamažu, bet nuolat praktikuojantis. Jis išskiria tris žingsnelius kūrybiškumo link tai yra kopijavimą, transformavimą ir derinimą (copy, transform, and combine). Pirmasis žingsnelis, kuris yra kopijavimas, tai tikrai yra natūrali mokymosi proceso dalis, padedanti suprasti techninę pusę – sandarą, problemų sprendimo būdus. Kopijuoti ar atkartoti galima garsių menininkų ar dizainerių darbus, gamtos mokslų eksperimentus. Antrojo žingsnelio – transformavimo ar pakeitimo pavyzdžiu galėtų būti radijo stotyse nuolat skambantys populiarių dainų remiksai. Šią techniką pritaikyti galima matematikos pamokose, taisykles ar formules išdainuojant pagal populiarių dainų melodijas.