Kurti, piešti ir dainuoti patinka kiekvienam vaikui, bet kodėl didesni vaikai pasirenka, kas jiems patinka, gal nebuvo skatinami to daryti? Kūrybiškumas yra išskirtinis gebėjimas koreliuoti naujas mintis, kūrybiškai mąstyti, rasti įvairius problemų sprendimus. Labai svarbu, kad suaugusieji ne slopintų vaikų kūrybiškumą, o jį ugdytų. Vaikų kūrybiškumą, kaip ir kitus vaiko gebėjimus, suaugusieji gali skatinti arba slopinti. Kai kurie vaikai jau gimsta labai kūrybingi, su polinkiu fantazuoti, o kitų kūrybiškumą reikia pažadinti. Nereikėtų galvoti, kad kūrybiškumas – tai tik gebėjimas piešti ir jei jau neturi įgimtos savybės to daryti, niekada nebūsi kūrybingas. Kūrybiškumą reikėtų suprasti kaip kitokį, originalų problemos sprendimo būdą, kuris reikalauja protinių sugebėjimų. Kūrybiškiausias vaikų amžius – iki darželio lankymo pradžios. Vėliau jis slopsta, todėl į pagalbą vaikui turi ateiti suaugusieji.
Nesunku pastebėti, kad vaikas labai trokšta to, kas jam patinka
Tai atsispindi įvairiose veiklose: žaidime, tapyboje, skaityme, šokiuose ir pan. Anot mokytojų, greitai galima pastebėti, kad vaikas mielai atlieka vieną ar kitą užduotį ir tereikia jai skirti daug dėmesio. Kartais vaikai slepiasi, nenori atsiverti ar tiesiog nedrįsta „pasireklamuoti“, todėl tėvų, mokytojų ar įvairių veiklų vadovų užduotis yra nuolat skatinti ir skatinti vaikus. Greičiausiai vaiko kūrybiškumą nuslopinsite kritikuodami jį. Leiskite vaikui klysti, parodykite, jog gerbiate ir palaikote jo idėjas. Neskubėkite atlikti užduoties už vaiką, geriau paraginkite jį patį ieškoti sprendimo būdų. Pavyzdžiui, jei vaikui pritrūksta kantrybės sudėlioti dėlionę ir kviečia jus į pagalbą, vietoj to, kad sudėliotumėte ją patys, paprašykite vaiko dar kartelį pagalvoti ir pasidžiaukite jo sėkme, kiek daug sudėjo pats. Jei vaikas klysta, jokiu būdu jo nekritikuokite, nes kitą kartą jis nebenorės to daryti. Pradinių klasių mokytoja metodininkė D. Anduškienė pastebi dažnai daromą tėvų klaidą: „Tėveliai labai linkę savo nepasiektas svajones įgyvendinti per savo vaikus“. Mokytoja skatina juos turėti kantrybės ir nesijaudinti, nebijoti, jei vaikas metų eigoje pakeičia keletą būrelių. Pasitaiko, jog laikui bėgant vaikas apsigalvoja ir grįžta į tą, kurį jau lankė. Galimybė išbandyti kuo įvairesnę ir galiausiai pasirinkti mėgstamiausią užsiėmimą taip pat ugdo vaikų kūrybiškumą. Vaiko kūrybiškumui ugdyti svarbi ir jo aplinka. Ji turi būti įrengta taip, kad skatintų vaiką kūrybingai spręsti problemas, sužadintų jo jausmus. Vaiko erdvėje turėtų būti gausu jam neįprastų ir nepažįstamų formų, daiktų, kad jis nuolat galėtų juos tyrinėti, mąstyti apie daiktų pritaikymo galimybes. Reikėtų pasirūpinti vaizduotę lavinančiais žaidimais, kuriuos gali pagaminti patys tėvai. Gerokai nustebsite, kiek daug vaikas gali nuveikti su paprasčiausia lazdele, tik sužadinkite jo vaizduotę, pavyzdžiui, pavadinę ją stebuklinga lazdele ir leiskitės kartu su juo į fantazijų pasaulį.
Žaidimai yra geriausias būdas lavinti kūrybiškumą
Žaisti su vaikais- piešti, dainuoti, fantazuoti yra geriausia veikla. Leiskite vaikams pasirinkti žaidimo būdą ir neprimeskite savo norų ir valių. Tik tada, kai galėsite pasirinkti užsiėmimą, vaikas greitai praras ja susidomėjimą. Žaidimams gaminti naudokite įvairias neįprastas medžiagas.Šios priemonės nėra brangios, tačiau gali lavinti vaikų vaizduotę. Tai gali būti: karoliukai, akmenukai, įvairios sėklos, popierius, pieštukai, kaštonai ir kt. Kad vaikams būtų lengviau, išnaudokite jų patirtį ir prisiminimus žaidimuose, pavyzdžiui, jei buvote gamtoje, pakartokite išgirstus paukščių šauksmus. Kalbant apie geriausias priemones ugdyti vaiko kūrybiškumą ir fantaziją, būtina paminėti pasakų svarbą. Girdėdamas pasaką vaikas įsijaučia į veikėjų jausmus, išgyvena kartu su jais. Dar geriau, jei kuriate pasaką kartu su savo vaiku ir paverčiate jį pagrindiniu veikėju. Ši pasaka turėtų būti be pradžios ir pabaigos, ji tęstųsi kiekvieną vakarą. Prieš miegą vaikas galėtų išsirinkti pasakos veiksmo vietą ir laiką. Kad vaikui nenusibostų, pasaka turėtų trukti ne ilgiau negu dešimt minučių.