„Daugiakalbis“ žodynuose apibūdinamas ne tik kaip mokantis daug kalbų, tačiau ir plepus, šnekus žmogus. Tačiau pastarasis bruožas ne visuomet vertinamas teigiamai priešingai nei pirmasis. Daugiakalbystė dažnai yra aukšto intelekto bruožas ir išskirtinai siejama su Europos žemynu, kuriame galima rasti daugiau nei 20 oficialiųjų kalbų ir per 60 vietinių bendruomenių, kurie kalba regioninėmis kalbomis. Tad kuo kalba yra svarbi kiekvienam?
Daugumos pažintis su kalba įvyksta jau pirmaisiais gyvenimo metais, nes įprasta išmokti kalbėti iki dvejų – trejų metų. Mat pasak lingvisto Noamo Chomsky kiekvienam įgimta „universalioji gramatika“, kuri leidžia vėliau išmoktus atskirus žodžius sujungti į prasmingus sakinius. Tokiu būdu pamažu vaikas augdamas plečia savo žodyną, tobulina įgūdžius ir gali reikšti savo mintis ne chaotiškai, o sąmoningai. Taigi kalbos formavimuisi turi įtakos tiek aplinka (tėvai, draugai, mokytojai), tiek įgimtos, jau prieš gimstant susiformavusios savybės.
Dažnai kyla įvairių svarstymų ir diskusijų, kuri kalba yra lengviausiai išmokstama, tačiau nuomonės gana radikaliai skiriasi. Mat šiuolaikinis žmogus, nuolat susiduriantis su anglų kalba gali įvardinti ją kaip paprasčiausią, tačiau vyresnieji gali paprieštarauti, kad geriausiai ir natūraliai įsiminusi jiems yra rusų kalba. Mokslininkai teigia, kad pagrindiniai kriterijai lengviausiai kalbai yra tarimo, žodyno ir sakinio sandaros artimumas gimtajai kalbai. Taigi lenkui lengviau išmokti kalbą iš slavų grupės nei japonų.
Vis labiau įsigalinti anglų kalba neramina kai kuriuos visuomenės narius, kad vietinės, tradicinės kalbos pamažu bus išstumtos ir išnyks. Teigiama, kad Lietuvoje vaikai geriau įsisavina anglų kalbos frazes, sąskambius nei lietuvių. Sunku vienareikšmiškai įvertinti šį globalizacijos sukeltą reiškinį, tačiau Europos Sąjunga skiria didelę reikšmę lygiaverčių sąlygų sudarymui visoms Europos kalboms. Institucijose dirbantys vertėjai žodžiu užtikrina, kad skirtingų šalių deleguooti asmenys galėtų išsakyti ir ginti savo nuomonę gimtąja kalba.
Kalba ir jų įvairovė net ir globaliame pasaulyje išlieka didele vertybe, kuri susiformuoja iš įgimtų bei įgytų, aplinkos paveiktų asmeninių savybių. Europos žemynas yra pasižymėjęs kaip daugybės kalbų centras. Deja, pastaruoju metu ne tokioms populiarioms, mažiau žinomoms kalboms iškyla išnykimo grėsmė. Dėl šios priežasties imamasi įvairių priemonių, tokių kaip vertimas žodžiu ES institucijose tarp skirtingomis kalbomis šnekančių atstovų.