Tikriausiai retas kuris paklaustas, kuo nori būti užaugęs, kaip atsakymą pateiktų bibliotekininko profesiją – čia vis dar įsišakniję stereotipai, jog toks darbas yra be galo nuobodus ir jį dažniausiai dirba tik tie, kurie gyvenime nieko be knygų nemato. Vis dėl to, tie, kurie pasidomi šiek tiek daugiau, žino, jog šis darbas nėra toks, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir susižavi šia specialybe. Ką reikia daryti, jog taptum bibliotekininku?
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo išsilavinimu ir jeigu dar ne vėlu, pasirinkti bibliotekininkystės studijas. Studijuoti šią programą galima ir universitetuose, ir kolegijose – dažniausiai ji vadinasi „informacijos paslaugos“ arba „bibliotekininkystė ir informacija“. Būtent tai, jog šios studijos yra glaudžiai susijusios su informacijos apdorojimu ir valdymu, suteikia ir platesnes karjeros galimybes – įgijus aukštąjį išsilavinimą, tiems, kurie nelinkę stovėti vietoje, atsivers ir kur kas daugiau perspektyvų. Esant poreikiui, save galima vadinti komunikacijos ir informacijos paslaugų specialistais – tokiu būdu sąsaja su biblioteka tarsi išnyksta.
Vis dėl to, tiems, kurie žavisi ne skambiais pavadinimais, bet pačia bibliotekininko darbo specifika, tačiau mano, jog rinktis šias studijas jau per vėlu, taip pat neturėtų pamiršti savo svajonės kada nors dirbti knygų apsuptyje. Atkreipkite dėmesį į darbo pasiūlymus – gali būti, jog tam, kad užimtumėte šią darbo vietą, užteks ir Jūsų turimo išsilavinimo bei didelės meilės knygoms.
Tuomet nusiteikite, jog teks ne tik daug skaityti, bet ir bendrauti – atėję skaitytojai ne kartą klaus Jūsų nuomonės apie vieną ar kitą kūrinį, tad reikėtų būti pasiruošus kaip įmanoma daugiau atsakymų. Juk būtent bibliotekininkas dažnai tampa tuo žmogumi, kurio patarimo dar tik pradėjus skaityti, norisi paklausti labiausiai.