Knygos populiarėja? Tačiau ir brangsta

Ką tik praūžus Knygų mugei Lietuvoje dar kartą buvo įrodyta, kad knygos metai iš metų darosi vis populiaresnės. Tačiau jums nesivaidena – prieš penkis ir daugiau metų skaitymas atsieidavo daug pigiau. Šiais metais labiausiai per pinigines kirs tiems, kurie mėgsta lietuvių autorių knygas, už tai turime dėkoti pokyčiams apmokestinant autorines sutartis.

Prie knygų pabrangimo statistikos prisideda ne vienas faktorius. Visų pirma – emigracija. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvą paliko ko gero daugiausiai žmonių nuo nepriklausomybės atgavimo. Mažėjantis žmonių skaičius reiškia ir mažėjantį gyventojų skaičių, o šis – mažesnius knygų pardavimus. Kadangi knygynams reikia išsilaikyti, o leidykloms, taip pat, ką dar kalbėti apie pačius autorius, tai ir pats produktas – knygos – ėmė pamažu brangti.

Dar kita priežastis yra ta, kad knygų leidyba yra brangus reikalas. Kadangi išleisti kokybišką knygą tapo daug brangiau, tai jos gaminamos mažesniais tiražais. O mažas tiražas reiškia didesnę knygos kainą. Įdomu tai, kad knygos populiarios, tačiau jų tikrai nenuperkama kelis kartus brangiau. Skaitytojai nedidėja dideliais mastais – tiesiog knygų leidyba tapo brangesnė, todėl ir pakilo jų kainos.

O įvairių literatūrinių renginių ar knygų mugių populiarumas gali būti paaiškinamas tuo, jog tai – paprasčiausiai žiūrint – yra puiki pramoga miesto žmonėms. Čia ne tik parduodamos knygos, bet ir rengiami susitikimai su rašytojais. Tad šių renginių nereikėtų painioti su pačia knygų prekyba.

Šiais metais itin brangs lietuvių autorių knygos, nes rašytojai nuo šiol turės mokėti autorinius mokesčius nuo viso autorinio atlyginimo, o ne pusės, kaip anksčiau.

Tad knygos dar kurį laiką bus brangus malonumas. Kai kurie atranda alternatyvą skaitydami elektronines knygas, o kitiems apskritai daug patrauklesnės kitos meno ir kultūros formos, kaip teatras, koncertai.