Kolorimetrija – tai mokslas ir technologija, kuri įvertina ir fiziškai apibūdina žmogaus spalvų suvokimą. Kolorimetrija yra panaši į spektrofotometriją, skiriasi tuo, kad sumažina spektrą iki fizinės, spalvos suvokimo, koreliacijos. Chemijoje yra naudojamas cheminis kolorimetrijos (matavimo) metodas. Fizikinėje ir analitinėje chemijoje kolorimetrijos technika yra naudojama nustatyti spalvotų junginių koncentraciją tirpale. Kolorimetrijos moksle naudojama laboratorinė įranga panaši į spektrofotometrijoje naudojamą įrangą. Dėl išbaigtumo paminėsime ir dalinai susijusią įrangą.
Spalvos matuokliai būna statiniai ir nešiojami. Nešiojami matuokliai patogūs, kompaktiški, leidžiantys sutaupyti laiko atliekant matavimus ant konvejerių (gamybos linijose), sandėliavimo ar pakrovimo dokuose. Taip pat jie yra ekonomiški, nes jų baterijos pakartotinai kraunamos, jūsų darbo neriboja jokie laidai. Dažniausiai šiuose nedideliuose spalvų matavimo prietaisuose yra pritaikyti papildomi parametrai, kurie leidžia pasirinkti matuojamą objektą: dažus, plastiką, tekstilę, popierių, maistą ar statybinę medžiagą. Taip matavimai tampa tikslesni. Dar galite pasirinkti matymo dydį ir dvi optines konfigūracijas.
Trispalvis kolorimetras matuoja spalvos trispalvę vertę. Šie kolorimetrai yra trispalviai prietaisai naudojami spalvų kalibravimui skaitmeniniame vaizde.
Spektroradiometras matuoja absoliutų spektrinį spinduliavimą (intensyvumą) arba šviesos šaltinio apšvitą (švytėjimą, spinduliavimą).
Spektrofotometras (dar vadinamas spektroreflektometru arba reflektometru) matuoja spektrinį atspindėjimą, pralaidumą arba santykinę spalvos pavyzdžio apšvitą.
Spektrokolorimetras – spektrofotometras, kuris gali apskaičiuoti trispalves vertes.
Densitometras matuoja objekto šviesos laidumo arba atspindėjimo laipsnį.
Spalvos temperatūros matuoklis matuoja šviesos, apšvietimo prietaiso ar šviečiančios medžiagos incidento spalvos temperatūrą.
Žmogus įvairiose mokslo šakose naudoja daugybę pačių sukurtų prietaisų, kurie palengvina darbą ir taupo laiką.