Darželiuose, mokyklose ar universitetuose neretai būdingi tam tikrų ligų protrūkiai – kuo mažesni vaikai, tuo labiau tikėtina, kad jie iš ugdymo įstaigos namo parsineš užkrečiamą ligą – juk mažieji visados dūksta vieni su kitais ir neišvengiamai įvyksta sąlytis su kitais užsikrėtusiais vaikais. Tai gali būti bet kas nuo nuo paprastos raudoniukės iki nemaloniųjų parazitų – utėlių.
Raudoniuke, vėjaraupiais dauguma paprastai užsikrečia ir praserga dar iki paauglystės, tačiau pasitaiko, kad net ir suaugę studentai šiuos virusus pasigauna universitete ar besilankydami vietose, kur yra apsikrėtusių žmonių.
Vėjaraupiai. Vėjaraupiai – tai gan įprasta liga, kuria daugelis praserga vaikystėje. Žinoma, tai tikrai nereiškia, jog tai menkesnė liga už gripą ir kitas dažnas ligas. Jokiu būdu užsikrėtusio vaiko negalima leisti į lauką, ten purvintis ir žaisti, kadangi spuogeliai gali pavirsti pūliuojančia odos infekcija, taip pat jautresnis organizmas gali lengviau pasigauti kitus virusus ir net gi susirgti plaučių uždegimu. Vaikui beria alkūnes, kojas, rankas, skruostus ir kitas kūno vietas. Vaiko kūnelį reikia tepti švelniais dezinfekuojančiais tirpalais, kad žaizdelės būtų nuolatos švarios.
Raudoniukė. Tai gan silpnas bėrimas, kurį gali lydėti papildomi simptomai. Mažam vaikui gali skaudėti kaklo limfmazgius, vyresnėms mergaitėms – sąnarius. Burnoje gali atsirasti maži rausvi taškeliai. Tik po to išberiamas visas kūnas, o bėrimas pranyksta po kelių dienų. Nuo šio viruso vaikui beria alkūnes, rankas, kojas, veidą ir kitas kūno vietas.
Parazitai (utėlės). Šie parazitai minta krauju, sukelia galvos niežulį ir yra labai atkaklūs, todėl jomis geriau neapsikrėsti. Deja, užsikrėsti jomis labai lengva – paprasčiausiame autobuso atloše sėdėjęs asocialus asmuo ten gali palikti utėlių, kurios vėliau lengvai peršoka ant vaiko pakaušio. Norint jų išvengti griežtai vaikui neleiskite šukuotis svetimomis šukomis, taip pat kaitaliotis su kitų vaikų kepurėmis ir apskritai visais drabužiais mokykloje ar darželyje.