Kaip ugdyti pasitikėjimą savimi

Kaip ugdyti pasitikėjimą savimi?

Kuo skiriasi tie, kurie iš gyvenimo gauna tai, ko nori, ir tų, kuriems nepavyksta? Vienas iš skirtumų – aukšta savigarba ir pasitikėjimas savimi. Tie, kurie mano, kad gali nubėgti maratoną, pradėti verslą, padaryti įspūdį nepažįstamiems žmonėms, rasti savo idealų darbą ar net dėvėti paaugliškus džinsus, jei nori, dažniausiai tai daro. Mūsų protas yra labai galingas įrankis. Jie sukelia emocijas, o emocijos skatina veikti. Veiksmas sukuria gyvenimą. Pasitikintys žmonės gali valdyti savo mintis ir prisijungti prie režimo „Aš galiu“.

Kada žmogus pasitiki savimi?

Pasitikėjimas savimi ir jo ugdymas yra sudėtingas procesas, kurį turime pradėti nuo savęs ir savęs tobulinimo, klaidų radimo. Daugeliui verslo ryklių klestinčios įmonės nesuteikė pasitikėjimo savimi. Kaip ir žinomi modeliai, nepriekaištingos figūros jų savigarbos nekėlė. Pasitikėjimas neturi nieko bendra su išvaizda ar turtu – tai priklauso nuo to, kaip mes žiūrime į save, nesvarbu, kiek turime banko sąskaitos ar kiek brangūs mūsų drabužiai. Net jei įsitaisysite sporto salėje ir susikursite milijonų vertą figūrą, kartu neįgysite pasitikėjimo. Pasitikėjimas savimi – tai jausmas, nusiteikimas, suvokimas, kad jums nieko netrūksta, kad turite tiek, kiek reikia. Pats geriausias būdas pradėti ugdyti pasitikėjimą savimi – įtikinti save, kad nieko nestokojate. Tie, kuriems sekasi versle, pasitiki savimi ne todėl, kad jiems pavyko įkurti verslą. Jie pasitiki savimi, nes nebijo suklysti. Jie supranta, kad nesėkmė – tai pamoka ateičiai. Klaidos – tai tik ženklas, kad kažkur pritrūko žinių ar patirties, ir tai nėra nevykėlio etiketė. Mums dažnai atrodo, kad jei susitaikysime su nesėkmėmis kaip neišvengiamybe, pasmerksime save būti nevykėliais. Tačiau tai netiesa – susitaikymas su nesėkmėmis moko nustoti bijoti, neskubėti vertinti, mylėti besąlygiškai. Pasitikintys savimi žmonės nebijo būti atstumti. Jie supranta, kad neįmanoma patikti visiems ir vertina kitų atvirumą bei tiesumą. Jie kuria santykius nebijodami būti įskaudinti, jei santykiams lemta nutrūkti. Kaip auginti pasitikėjimą savimi ir keisti požiūrį?

Štai žingsniai, kurie skiria nepasitikintį savimi žmogų nuo to, kuris spinduliuoja pasitikėjimą

Nuolatinis praeities klaidų, nesėkmių ar klaidų prisiminimas ir apmąstymas ne tik neturės apčiuopiamos naudos, bet ir sunaikins jūsų asmenybę. Ar dažnai apmąstai naktimis kylančias problemas darbe, tvarto ir namų santykius bei vaikų auklėjimo klaidas ir nuoskaudas, dėl kurių dabar elgiesi visiškai kitaip. Toks „kramtymas“ ne tik gadina nuotaiką, bet ir sugriauna pasitikėjimą savimi. Kodėl mes patys to nenustojame daryti? Savimi pasitikintys žmonės nėra perfekcionistai. Perfekcionistai tiki, kad vienintelis būdas būti mylimam, naudingam ir įvertintam yra buvimas tobulam (turėti tobulą išsilavinimą, darbą, šeimą, namą, kūną ir t. t.). Atvirkščiai – perfekcionizmas ir poreikis būti tobulam yra menko pasitikėjimo savimi ir žemos savivertės pamatas. Jei esate perfekcionistas ir kažką atlikote nepakankamai gerai, nuotaika iškart subjūra. Savimi pasitikintys žmonės žino, kad visi puikūs dalykai gyvenime turi ir tamsiąją pusę: dėl gražaus kūno tenka lieti prakaitą sporto klube, įsimylėjimai baigiasi širdies sudaužymu, surinkti tinkamą komandą projektui pavyksta tik susidūrus su daugybe tam netinkamų žmonių. Pakeliui į darbą rezgasi mintys apie galimas klaidas ataskaitoje, o po treniruotės sudiegus šoną jau girdite nepagydomos ligos diagnozę. Mes visi puikiai žinome, kaip stipriai nerimas gali užvaldyti. Kol nerimaujate, atrodo, kad situaciją kontroliuojate, ir tuomet jaučiatės geriau. Tačiau tai tik iliuzija. Mums tik atrodo, kad jei daug ir ilgai galvosime, pajėgsime pasirengti visoms galimoms negandoms, o netikėtumams užbėgsime už akių. Kai nerimas tampa itin stiprus, mūsų smegenys nebesupranta, kada pavojai yra tikri, o kada tik įsivaizduojami.